BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

SpyGleA’s mintys

Ruduo…

Viktorija ● 2009-09-27

Pro vakarinį langą palengva slenka saulė.. Nušviečią tą mažą, mėlyną tvirtovę su mažyte mergyte viduje, ir tyliai paglosto savo kaitriais raudonais spinduliais..

Mergaitė sėdi, jai gera, tačiau viduje šiek tiek šalta, iš tiesų, kalbant atvirai, viduje jai nežmoniškai šalta, tik ji dar nežino kodėl.. Ilgus, dailius pirštus šildo kakavos puodelis..

Taip! TAIP! Jau ruduo… Prasidėjo ruduo, ilgesingas ir melancholiškas..

Mažoji mergytė nurimo, ji jau nebe ta padūkusi, vėjavaikiška vasaros mergytė, nes dabar vėjas jau šaltas ir čaižo jos dailias kojeles savo aštriais šalčio liežuviais..

Saksafono muzika mergaitę ramina, ji tokia švelni ir tarsi mažas medžio lapas, leidžiasi palengva iš dangaus..

Tu klausei, kas jai labiausiai patinka?

Taip, ji be galo dievina gėles, tačiau ne rožes ne, ne, neeeee! Jos duria, jos primena tikrąjį pasaulį, jos neleidžia svajoti..

Jai patinka orchidėjos, ji dievina jų trapumą ir elegantišką žiedą..

Žinai, ji visuomet svajojo išvysti besiskleidžiantį žiedą..Kažkada seniai, ji norėjo pamatyti kaktuso žiedą, deja, o gal greičiau beje, mažoji mergaitė suaugo ir prarado tą atšiaurumą, todėl ir pamiršo kaktusus.. Jie jai dar kažkiek gražus, tačiau nebe taip, kaip anksčiau.. Dabar į mėgstamų gėlių sąrašą atėjo orchidėjos.. Ir žinai, visai netikėtai, vieną ankstyvą, kaip ir daugelis kitų, mergaitės rytų, ji pamatė nuostabiausia šio rudens vaizdinį, kuris jai priminė seniai turėtą norą.. Taip, ji pamatė, kaip nuostabiai palengva, apšviesta rytinės raudonos saulės, skleidžiasi orchidėja, vienas orchidėjos žiedas, palengva plyšo ir tarsi lėtu įtemčiausios vietos tango žingsniu prasiskleidė, nuostabiai nustebinęs mergaitę…

O tu seniai berašei, kodėl gi? Atostogavai?

Na taip, suprantama.. Nieko, aš visai nepykstu, tiesiog, žinai, dabar rudenį taip trūksta nuoširdumo.. Jo gal nebent gamtoje gali rasti, bet.. Kažkas sulaiko ir jau mažiau joje bebūni.. Todėl taip norisi ilgo, nuoširdaus pokalbio..Begeriant rudens gėrimą - kakavą ir momentais, juokiantis, o kartais ir verkiant..

Niekuomet nesuprasdavau kaip nepažįstami žmonės gali kalbėti stotelėje.. Tačiau vakar pati tai patyriau.. Taip, nežengiau aš pirma to žingsnio, nes buvau paskendusi mintyse, o gal greičiau keistuose, pirmą kartą šį rudenį aplankiusiuose jausmuose? Nežinau net tiksliai, buvau lengvai sumišusiai atsipalaidavusi..

Nuostabus jausmas, kai visai nepažįstamas žmogus tave pagiria.. Ir nesvarbu ar tai tiesa ar ne, bet jauti, jog jis kalba nuoširdžiai.. Keletas frazių, kad ir tylių, kažkaip keistai nuteikė.. Norėjosi ilgiau pakalbėti su tuo žmogumi, nes jautėsi, jog jis turi tą patirtį, kurios niekas negali nusipirkti.. Bet, taip kartais jau būna..

Kaip greitai surandi, taip dar greičiau nejučiomis prarandi..

Tylus balsas sakai? Žinai, pernai labai save griaužiau, jog nesu švelni ir, kad mano skardžiabalsiškas balsas ir šiaip, kad man trūksta to moteriško elegantiškumo.. Šiemet, nežinau ar kas nors su elegancija pasikeitė, tačiau pakito balsas.. Jis tapo daug tylesnis.. Ir aš manau, kad melodingesnis.. Ir žinai ką? Man jis labai patinka.. Pastaruoju metu dėl jo girdžiu nemažai priekaištų, o taip norėtus, tam, kuris juo skundžiasi giliai pažiūrėti į akis ir pasakyti: ” Klausyk žmogau, jis toks, kad tu ne tik klausytumeis, bet ir girdėdamas suprastumei, juk išminties žodžiai kalba tyliai..” Taip, aš juo džiaugiuosi, nes dabar galiu kalbėti tai kas man svarbu arba ne, tačiau vieni tai girdi, o kiti ne.. Ir nesvarbu, svarbiausia, kad balsas man suteikia kitokių pokalbio išgyvenimų…

Skaitei mano įrašus? Tai jau taip, kvailas klausimas.. Taigi vat pasakysiu, kad dvi svajonės jau išsipildė.. Dabar noriu, kad išsipildytų ir trečioji, jau minėjau kaip.. Taip, tylaus pokalbio, su maloniu žmogumi, rimtomis temomis..

Koks kvailas pasakymas: ‘rimtomis temomis’, tačiau jis man svarbus ir nežinau kaip tai paaiškinti, bet, nesvarbu, jos gi ne visuomet būna rimtos, tačiau man tikrai nepatinka leisti laiką, kad ir keletą minučių kalbant apie kažką, kas visiškai neturi prasmės..

Kalba, tai turtas, kurį turime saugoti ir branginti, ji mums duota, kad galėtume dalintis savo jausmais ir patyrimais su kitais, o ne kad kažką su ja terštumėme..

Tiesiog kakavos vakaras ir mintys prie jos..

Skanios kakavos tau:}*

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (1) : "Ruduo…"

1 | Lali

2012-08-30 ● 17:30

Man dažnai kyla minciu, kiriomus pati dažnai stebiuosi, bet kai jas reikia įvardyti tarsi išgaruoja. niekaip nesugebu perkelti ant lapo lieka tik nezymus trupinėliai. Todėl labai gerbiu tokius zmones kaip sis autorius. manau butu saunu turėti toki drauga ydomu ir kupina ideju.

[WORDPRESS HASHCASH] The poster sent us ‘0 which is not a hashcash value.

Rašyti komentarą