BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

SpyGleA’s mintys

…Memorys…

Viktorija ● 2007-08-01

Tai štai šį tylų vakarą man esant tyliai nusprendžiau kaip nors tyliai parašyti dienoraštį..

To man tikrai jau reikia..

Seniai žadėjau, tačiau vis neprisiruošiau..

Pavadinimas manau atspindi apie ką rašysiu..

Taip apie praeitį..

Bet dabar dar šiek tiek dabarties..

Labiau pradėjau bendrauti su Marta..

Na tas bendravimas toks kaip ir pasinaudojimas viena kita, bent jau man tačiau kai čia realiai draugų taip mažą tenka pasitenkinti ir tuo..

Ji senų laikų draugė - pažįstama..

Bet ne daugiau.

Taigi leidome praeitą savaitę dažnai kartu..

Fotografavomės, net miegojau pas ją..

Buvo ir įdomių akimirkų tačiau ne tokių kokių man reikia..

Matyt tikriausiai keičiuosi, o gal keičiasi kažkas kitas..

Bet ne kaip visada kažką atrandu, kažką prarandu..

O galiausiai lieku pasikeitusi ir laiminga..

Tačiau dabar tokia iš tiesų nesu..

Man blogai..

Man ne daug tereikia..

Tikrai ne daug..

Tik užpildyti tą neseniai atsiradusią tuštumą..

O gal seniai?

Nežinau, tačiau ji nemaloni..

Ir aš noriu jos atsikratyti..

Aš pasiilgau lietaus, rudens, žiemos šalčio..

Didelių ir tokių dabar juokingų svajonių..

Taip aš pasiilgau tos šilumos, to gero jausmo..

O jis išnyko kaip kvapo šešėlis..

Nematomas ir neapčiuopiamas..

Pasilikau su užrakinta širdimi, šaltom rankom, šaltu bendravimu..

Virstu ledu..

Pasibaigė viskas taip pat staigiai kaip ir staigiai prasidėjo..

Padėdami telefono rageliai, kelių žodžių žinutės..

Tuštuma, abejingumas, nepasitikėjimas..

O anksčiau juk viskas buvo taip nuostabu..

Ak..

Nebeverta visko prisiminti..

Tiesiog noriu išsaugoti likusius draugus..

[Žmonės tokiais vadinamus..]

Nes dauguma kažkada vadintų draugų teliko paprasti nevertinami pažįstami..

Ir tik labai maža dalis liko dar tų kurie man svarbus..

Keli..

Du, trys, keturi..

Nedaugiau..

Šiandien neberašysiu..

Per sunku..

Kūnas visas svetimas ir šaltas..

Verkiau.

Dėl tos tuštumos kuri neišnyksta..

Duokite man gatvę lietaus, kad eidama galėčiau paslėpti ašaras..

Kad sušalčiau ir išnykčiau..

Užtemo akys nuo ašarų..

______________________________


Taigi nauja diena naujos mintys..

Viskas pasikeitė per naktį.

Taip labai daug kas pasikeitė.

Smarkiai išsiverkiau ir visai netikėtai tuštuma išnyko, o gal tik taip pradėjau manyti?

Tiksliai nežinau, bet taip daug geriau.

Ir žaizdų nebeturiu..

Gal tik keletą mažyčių dar iš praeities likusių..

Bet jau beveik pamirštų..

Ir nusprendžiau nesikeisti..

Nebeprireiks, liksiu tokia kokia esu tikriems savo draugams, bent jau mano tokiems laikomiems..

Taip šiandien sugrįžau tikroji aš, bent jau pati save dabar jau pažįstu ir tai džiugina..

Dabar teliko atrasti džiugesį..

Noriu naujovių, o jų gausiu tikrai gausiu su kaupu ir žinau dar ne kartą būsiu įskaudinta, tačiau kiekvienas kartas bus lengvesnis..

Jau pasiruošiau viskam..

Tik tikiuosi, kad liks tie keli žmonės kurie priklauso mano sielai..

Nedaug tik trys žmonės..

Ta prasme draugai bei žinoma dar šeimos asmenys..

Bet ne apie juos dabar..

Kaip ir žadėjau kapstysiuosi po praeitį..

Netoli tik keletą mėnesių atgal..

Net pačiai paliko įdomu ką aš ten rašiau į tą sąsiuvinį..

Taigi.

Pradėsiu prisiminimus.



P.s. Dabar reiktų atminti, kad jau viskas pasikeitė ir mintys bei jausmai visai kitokie..

Todėl nesureikšminu visų minčių. Kai kurias kur jau smarkiai pasikeitė galbūt pakomentuosiu..

Ką būtent dabar apie tai manau.



Memorys about 2007.06.06 - 28 “Palangos Gintaras” sanatorija. 



Manau pradėsiu rašyti jau čia, o vėliau perrašysiu.


Pradėsiu galbūt nuo vakar vakaro [2007.06.05].

Pabaigiau krautis daiktus ir atsiguliau.

Kompiuterio neišjungiau dar pakankamai ilgai klausiausi Ronan Keating dainų.

Vėliau išjungiau ir bandžiau užmigti, bet neišėjo.

Daug buvo minčių.

Labai daug.

Nieko nebuvo teko jas išgalvoti, nes neužmigčiau kitaip.

Daugiausia jų buvo apie paskutiniuosius du susitikimus.

Nuojauta neapleido, kad iki rudens jau seniai būsim susipykę.

Galvojau, kad susipyksim, bet tada ai juk nesvarbu kaip bus lemta taip, neliūdėsiu dėl to , tačiau širdis manė kitaip dėl tokių minčių. Suspaudė ją ir galiausiai neišlaikiau buvo dviejų minučių ašaros. Puikiai žinojau jeigu taip nutiks tikrai sunkiai atlaikysiu. 

Atsiprašau už tokią didelę nesąmonę tiesiog tada buvo tokios mintys, o rašau jau viską taip kaip parašiau tada.


Vėliau nežinau ar greitai, bet užmigau.


…Atsikėliau pusę aštuonių.

 Namie jau buvo bardakas visi skubėjo ruošėsi ir vilkosi kartais kaip vėžliai.

3 autobusas nuvažiavo panosėje. Kas be ko susinervinau.

Nuėjome iki 12 autobuso stotelės - apsiraminau.

 Po to į traukinių stotį.

Važiavome iki Kretingos.

 Tos kelionės akimirkos buvo nuostabios.

Atsiribojau nuo viso pasaulio, o to troškau jau taip seniai.

 Mačiau tą grožį nuostabų kuris toje nykioje geležinkelio bėgių aplinkoje buvo toks nuostabus.

Taip taip tai žydinčios aguonos.


Vėliau ilgas ilgas laukų kelias palink kurį tušti laukai.

 O vėliau Kretinga, tada caro maro laikų autobusas vežantis į Palangą.

 Sanatorija.

 Susinervinau, nes maniau, kad pateksiu į antrą korpusą ir antrą aukštą taip tikėjausi ir norėjau.

O teko į ketvirtą korpusą antrą aukštą. Iš pradžių nenorėjau, bet vėliau viskas normaliai.

 O dabar net džiaugiuosi.

 Gavau 210 palatą ten trys vietos joje ką tik atvykusios kaip ir aš panelės Rismantė ir Laima iš Kelmės.

 Tai dėl susišnekėjimo normaliai, nes kai būna iš kitų miestų dažnai nesupranta ką šneku.

Sutariam kol kas visai normaliai.

Pakankamai draugiškai žiūrėsim kaip bus toliau.

Buvau mieste su tėvais nupirko prie batelių lankelį, muilo burbulų.

Pasidariau gražių nuotraukų.

Maudžiausi jūroje nors vanduo ir buvo šaltas.

Valgiau ledų.

 Po to grįžau.

Seselė labai miela, maloni leidžia ilgai nemiegoti.

 Grįžusi paskambinau jam prakalbėjome apie 20 minučių.

Ryt jam daug darbų, bet sakė kai turės laiko parašys, o vėliau dar ir paskambins…

Ryt procedūros, po to su šeima.

Tai tiek šiam kartui.


2007.06.06 00:32 (pabaigta rašyti tokiu laiku).


______________________________





Rodyk draugams