BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

SpyGleA’s mintys

Ir tai buvo dar 2007 metų gruodžio 25 dienos popietė..(: Miesto gatvės pilkos, o viduje be galo šilta šiluma..Iš veido nenykstanti šypsena ir spartus ėjimas, tuo atrodytu nuobodžiu bulvaro taku..Skubėjimas..Prieš akis atsiverianti žalioji eglutė šalia kurios gerai pažįstamas žmogaus veidas su šilta šypsena..Keli spartūs žingsniai ir toliau jau ėjimas drauge..Pradžiai keletas nerišlių sakinių ir vis tas pats džiaugsmas..(: Toliau mąstymas, kur gi čia nuėjus..Cha, kodėl gi ne pas tave toks įdomus pasiūlymas.. Bandžiau atkalbėti, bet neišėjo na ir bala nematė tegul..(: Spartūs žingsniai ir greitai besikeičiantys vaizdai..Įprasti ir seniai žinomi, tačiau šį kartą visai kitomis spalvomis besidažantys..(:
Vaikiškas nepasidalinimas mano kuprine..Ir vietoje jos šalta jo ranka..(: Kaip seniai taip buvo, o dabar vėl..(: Ir tada aš buvau laiminga..Ir buvo taip gera kažkur viduje..
Jau nepastebimai greitai prieš akis atsivėrė ir iki skausmo pažįstamas manasis namas ir jo kiemas pilnas nešvarių automobilių, kurie tada buvo visiškai bereikšmiai..(:
Greitai šiltai sėdėjome virtuvėje su arbatos puodeliais rankose ir besikalbėdami, buvo ir mama todėl pokalbis ėjosi gan paviršutiniškas, tačiau išsiprašėme, kad išleistų pas jį..(:
Neilgai tebuvome, tačiau nesigriaužiau dėl to, juk tas laikas toks jau yra, kad greitai prabėga..
Tada vėl ėjimas ta pačia gatve..Šilta ranka manojoje ir tas pats be galo nuostabus jausmas..Po to stotis ir tas nepaaiškinamas ilgesys nors esame dar kartu..Bučinukas į skruostą ir aš jau nutolstu nuo jo su tuo pačiu dar gilesniu ilgesio jausmu..Laukimas savojo autobuso, grįžimas namo ir vėl tik tos neįpareigojančios, bet reikalingos žinutės..
_______________________________________________________
Po to tos paskutinės nerimtosios mokslo dienos..Tas nemalonus įvykis išmušęs mane iš vėžių, pokalbis su juo šiek tiek atgaivinęs mane..
Penktadienis buvo visai nieko..Nemažai viduje juoko pro ašaras..Tie palinkėjimai tokie juokinga man pasirodė..Lyg tais aš viso to neturėčiau..Tik keletas patiko..
Tai per vokiečių iš Šarūnės gautas palinkėjimas:
„Daug saulėtų dienų ir laimės“, gal nevisiškai tiksliai, bet tokia bent jau pradžia..Tai susilaukė mano nuoširdesnės šypsenos..(:
Per lietuvių kalbą gavau palinkėjimą iš nežinomo asmens(rašėme ant lapelių anonimiškai) „Draugas“ suprask gi draugo linki, et juokinga šiek tiek buvo..Po to Aurimas su Pauliumi turėjo man palinkėti kažką nuo savęs, pasitarė ir Aurimas palinkėjo „Susirasti tikrų draugų, laimės, gerų pažymių ir t.t“ Tai jau buvo juokas per ašaras tarsi aš neturėčiau draugų..Nesvarbu, kad ir kiek jų būtų, bet aš tikiu keletas jų tikrai yra..
Klasėje bendrai palinkėjo auklėtoja ir dar Vaida pridėjo „Mažiau kreipti dėmesio į viską, būti linksmesnei, o Vaida pasakė daugiau kalbėti..“Cha cha ne negaliu lyg tai nebūtų taip kaip yra. Juk aš visiškai beveik nekreipiu į beprasmius dalykus dėmesio, bent jau tai kas man nesvarbu, linksma mokykloje aš tikrai nesiruošiu būti tai ne tokia vieta, ne tokie žmonės..Tai gal geriau jai reikėjo pasakyti, kad mažiau kalbėčiau, nes tik mokykloje aš ne tokia šneki, o po jos tai negali manęs užtildyti..
Po to daugelis išsiskirstė ir likome keliese, tačiau pašnekėjome, pasibūrėme su vašku ir šiaip pakankamai įdomiai praleidome laiką.Bent man patiko.
_____________________________________________________

Gruodžio 29 dieną manęs laukė kelionė. Jaudinausi labai, net pati nežinau kodėl..Tačiau taip matyt jau turėjo būti.. Ryte mane apgavau autobusų informacijoje, o aš deja suabejojau savo intuicija ir nepalaukiau, bet kaip buvo taip. Po dviejų penkiolika, turėjo būti kitas autobusas. Tačiau čia jau koją kišo manojo rajono autobusai, jų tuo metu nei kvapo nebuvo..Bet bent jau mikroautobusiukas pasitaikė. Atsikvėpiau, kad spėsiu, tačiau per anksti, pakliuvau į  automobilių kamštį..Ir jau baisiausiai nuliūdau, tačiau vistiek dar maža dalele savęs tikėjau, kad suspėsiu - spėjau..
Pajudėjome iš miesto va tada ir pradėjau baisiai jaudintis..
Po kažkur pusės valandos buvau pas jį..Pasitiko..Bet per jaudulį nelabai ką tada ir temačiau..Namą visai įsivaizdavau ne tokį, tačiau ir šis buvo puikus, vos įėjus padvelkė tokia ramybė..Paliko gerą.. Sėdėjome gėrėme arbatą ir šnekėjomės, pavaišino sumuštiniais kažkokiais labai įdomiais patiko man jie.. Vėliau parodė savo kambarį..Dar pašnekėjome jame, o po to dar gėrėme arbatos, o ant penkių grįžo jo mama..Susipažinau pasirodė labai maloni moteriškė..Tik tas jaudulys daug ką gadino..Trumpai persimetę keletą žodžių, mes susiruošėme eiti..Turėjau vykti atgalios.. Palengva nuėjome, spaudė šaltukas, stotelėje žmonių nebuvo..Sėdėjome šalia ir šnekučiavomės..Po to atlingavo kažkoks tai vyriškis ir nulingavo - nusijuokėme iš jo..Padvelkė dar didesnis šaltukas..Jis mane pasisodino ant kelių, tačiau labai greitai atvyko autobusas..
Trumpas bučinukas ir vėl tas keistas ilgesio jausmas..
_____________________________________________________

Namie pasitiko chaosas bjaurus miesto kvapai ir šiaip kažkoks keistas viduje jausmas..
Vėliau sekmadienį susirašinėjome ir planavome mano atvykimą sekančia dieną..
Šį kartą viskas buvo sklandžiau ir be to nebesijaudinau taip baisiai..(:
______________________________________________________

Iš ryto nevykau, nes taip susitarėme.
Autobusų stotyje atsidūriau anksčiau nei reikia, todėl nukeliavau iki Rimi, pamaniau sušilsiu ir nusipirksiu lauktuvių kažką. Tačiau išsirinkus lauktuves mane pasitiko begalinės eilės, o laikas jau ėmė spausti, todėl nunešiau atgal į vietą jas ir palikau parduotuvę..Einant link reikiamos autobuso sustojimo vietos pamačiau jo mamą ir vyresnį brolį..Priėjau prie jų, pasisveikinau, persimetėme keletu sakinių ir tuoj atvyko autobusas..(:
Pajuokavome šiek tiek su vyresniuoju, šis paskambino jam ir liepė pakarti krosnį..((:
Po to sumąstėme padaryti jam staigmenėlę tokią nedidukę, todėl nekaltai pamelavau, kad nespėjau į autobusą ir visaip išsisukinėjau, vėliau jo reakcija sukėlę plačią šypseną..((: Nusirengus paltą ir pasisveikinus su mažesniuoju broliu, pasiklausėme ką padėti ir gavę darbo visi draugiškai kibome gaminti maistą.. Patiko, kad šiek tiek teko padirbėti tada tikrai tam buvo noras..(:Be to praeitą kartą neleido, nors norėjau išsiplauti puodelį ir jo išplauti, bet svetys svetys, et nesvarbu šį kartą buvo kitaip..(:
Vėliau atsigėrėme arbatos pajuokavome su besiruošiančiu vykti atgal vyresniuoju ir šiaip paplepėjome..(:
Kai pabaigiau gerti savo arbatą susiruošėme pas jo močiutę, pasiimti jo kepto plokštainio..(:Ši laibai nustebo, kai susipažino su manimi..(:Ir pamanė truputi ne taip, kaip buvo iš tiesų..Bet nesvarbu pareidami nusijuokėme iš to, be to pas ją dar parodė arkliuką buvo labai fainas, tik kad pririštas, tai net nepaglosčiau, bet nesvarbu..(:
Grįžę ėjome dar šį bei tą padirbėti..Teko ragauti silkės, kurią beje patys ir darėme, tačiau kad ir kaip gardu buvo tai kas buvo šalia jos, tačiau pati ji vistiek buvo fee..Gerai, kad ant  šaldytuvo buvo baltos mišrainės tai galėjau užvalgyti jos..((:
Laikas bėgo greitai..Pasibaigę gaminti viską, pasiservyravome stalą, tada pavalgėme, pažiūrėjome televizorių, po to nuėjome pakurti ugnį šašlikams kepti. Grįžę į kambarį sumąstėme pasivaikščioti po miestelį, nes jau buvo sutemę tai turėjo būti fainiai. Prieš tai dar iš po močiutės ar kada buvome nuėję iki parduotuvės, nusipirkau keletą šokoladų, vieną bendrai, o kitą mums dviems..(:Tada pasivaikščiodami, šiek tiek čiuožinėjome, buvome nuėję iki kultūros rūmų, o ten toks kažkoks bokštelis buvo, tai kadangi laiptai buvo neužrakinti užsilipome ten, o ten toks gal 100 metrų takelis ir vienas ledas, tai fainiai pačiaužėme, o po to grįžę vėl atsigėrėme arbatos, tačiau ją jau gėrėme pas jį  kambaryje..Ten klausėmės muzikos, žiūrėjome televizorių, šnekėjomės..(:
Po to vėl buvome pakviesti valgyti, valgėme šį kartą karbonadus..Dar pažiūrėjome televizorių pasišnekėjome su jo mama ir broliu, tiksliau daugiau su mama, nes mažasis brolis ne itin šnekus tėra.
Tolimesnį vakarą vėl leidome pas jį kambaryje - juokėmės, kutenomės, po to nusileidome apačion vėl valgėme, tada jau šašlikus. Geriausia buvo mažojo brolio reakcija kai nusileidome, kadangi siutome, tai mano plaukai buvo išsidraikę ir pati buvau paraudusi, tai šis ne tą pagalvojo..((:Bevalgydami ir po to žiūrėjome televizorių..Šnekėjomės.
Taip ir nepajutau kaip atėjo naujieji metai..Atsigėriau nedidelę taurę šampano, prieš tai ragavau gurkšnelį vyno nepatiko jis man ne..
Išėjome į lauką pažiūrėti fėerverkų, patys paleidome konfeti..Buvo įdomu(:
Pasveikino praeidamas toks vaikinukas (nepamenu vardo) su keturiom panelėmis, kurios buvo girtos baisiai..Dar kaimynas Rytis pasveikino visas girtas, bet sugebėjo repliką numesti, kad kitą kartą pirštinę nusimaučiau spausdama ranką, šiek tiek susigėdau, nes pagal taisykles būtent taip ir reikia daryti..
Po to kai aprimo apsirengėme šilčiau ir dar pavaikščiojome besikalbėdami po miestelį..(: Buvo be galo gera viduje ir taip ramu visur.. Prie kultūros namų susitikome dar grupelę jaunuolių švenčiančių naujus metus. Viena panelė prilingavo ir užkalbino mus..Aš kadangi tokių prisibijau tai net žingsnį atgal žengiau..Ji linguodama į šonus paklausė, ko mes čia taip ramiai švenčiame naujus, gerai man nieko nereikėjo atsakyti jis ten jai kažką pasakė, po to ji dar pačio pigiausio šampano pasiūlė atsigerti, atseit iš jos butelio visi turi atsigerti, bet mes kažkaip nuo to išsisukome..(: Bevaikščiodami aptarinėjome namų puošmenas ir šiaip kalbėjome..(:
Po to grįžę dar šiek tiek pažiūrėjome televizorių apačioje, sušilome ir nuėjome pas jį į kambarį.. Ten sėdėdami šalia vienas kito žiūrėjome tyliai „Šreko metai“ koncertą, tiksliau jo pabaigą.. Ir iš tiesų tai beveik nežiūrėjome daugiau kalbėjomės arba žiūrėjome vienas į kitą..:$
Po to rodė „Victoria's Secret“ tai pažiūrėjome, tik jau atsigulėme, nes ne itin patogu buvo sėdėti, tačiau net nepajutome kai jau baigėsi..Tada jau nusprendėme, kad laikas pamiegoti.. Dar jam išjungiant televizorių šiek tiek pašnekėjome ir taip nesinorėjo skirtis..Todėl šiek tiek sėdėjome ir kiek matėme vienas kitą žiūrėjome.. Tuomet ir įvyko tai kas kybojo ore.. Net nepajutai kaip jis mane pabučiavo..Tik susivokiau kai jau mūsų lūpos buvo susiglaudusios..Deja nemokėjau..Tai abu puikiai supratome, nes jis taip pat..Tada sekė tylus klausimas „Nepyksti? ir mano atsakymas „Dėl menkniekių nepykstu.“ Žodis buvo netinkamas, nes tai nebuvo menkniekis, tačiau pykti aš iš tiesų nepykau..Tai tik sukėlė be galo daug  minčių..Be to  jau prieš tai jis trečią kartą paklausė, gal galėtume būti daugiau negu draugais.. Tačiau aš vėlgi atsakiau nežinau..
Po to dar šiek tiek pasėdėję, kad taip staigiai neišeiti, mes pakilome ir jis mane palydėjo į greta esantį mažojo brolio kambarį..Tada bučkis į žandą ir labos nakties palinkėjimas..Nuėjau miegoti..Atsigulusi dar daug apie tą visą dieną mąsčiau.. Apie šokį, kurį šokome pavakarėje pas jį kambarį..Tai tebuvo vaikiškas šokis..Na ne vaikiškas tačiau nelabai pavykęs, tačiau jis sukėlė minčių..Po to apie klausimą, tačiau atsakymo nei vieno neradau, o patį klausimą pakeitė bučinys..Galiausiai užmigau..Buvo vėsu, šaltoka, todėl miegojau neramiai..Ilgokai dar blaškiausi, kol sušilau..
________________________________________________________

Pabudau apie 9, o apie pusę dešimt atsikėliau ir viską sutvarkiusi nuėjau pas jį.. Jis taip pat neseniai buvo pabudęs..
Pakalbėjome, kadangi man buvo šalta atsiguliau šalia jo.. Taip ir šnekučiavomes, o laikas lėkė nepastebimai..
Paskui jau kažkur apie vienuoliktą gal vėliau nusprendėme keltis..
Susitvarkę viską nusileidome į apačią, papusryčiavome, tiksliau aš tik atsigėriau arbatos, nes valgyti iš po anos dienos nenorėjau nei kiek. Kadangi autobusas namo vykti šiandien neturėjo, todėl galėjome niekur neskubėti, todėl jis pasiūlė parodyti keletą gražių vietų..Šiltai apsirengę, jo mama man pasiūlė savo mėgstinį, dar pasidarėme arbatos į termosą ir išėjome. Kelias laukė nemažas, tačiau nesibaiminau jo, nes oras buvo gražus tik, kad šaltas..Ėjome nemažą kelią, kol pasiekėme kalno pakalnę pasileidome nuo jos, dar ir prieš tai bėgome, kad būtų šilčiau, tačiau kadangi buvome pasiėmę vieną iš šuniukų tai ši šiek tiek maišėsi po kojomis, o kadangi nenorėjau parkristi, teko dažnai sustoti..Turėjau fotoaparatą tai prifotogravau labai gražių vietų.. Buvome prie seno sudegusio malūno, ten buvo begalo gražu..Po to nuėjome per mišką nemažą kelią prie tokios pavėsinės, ten atsigėrėme arbatos, pasėdėjome pakalbėjome..Šiaip vaikiškas nesąmones darėme, bet buvo gera…
Po to nusprendėme, kad reikia jau eiti link namų, nes Digna mane šiek tiek apliejo su arbata ir šiaip pasidarė vėsoka..Todėl viską susitvarkėme ir patraukėme link namo pamiške..Ėjome per pušimis apsodintą taką, buvo toks kaip ir upelis kas ten užšalęs, tai turėjau sekti paskui jį, buvo fainiai neįlūžome..(: Po to kopėme į kalną ir pareidinėjome besišnekėdami tuo pačiu keliu..Juokėmes iš Algio posakio kai ruošėmės išeiti : „Ai tai aš jiems geriau netrukdysiu“, mama siūlė ir jam eiti kartu.. Parėję namo atsigėrėme arbatos, pavalgėme kažkokių įdomių blynų. Po to nuėjome į jo kambarį ir klausėmės muzikos, po to aš apžiūrėjau jo turimas keletą knygų ir vieną įdomią pasiėmiau sakė, ten yra gražių minčių, tai vartėme ir skaitėme jas. Kaip bebūtų keistą skaitėme beveik tas pačias..(:
Vieną dabar jau nepamenu kokią, perskaitėme ir man viduje toks cinkt juk aš šią vietą sapnavau. Aš tiksliai prisiminiau ką pasakysiu ir ką padarysiu ir lygiai taip pat atsitiko.. Aš jam tai pasakiau tai abu buvome labai nustebę. Po to dar šiek tiek paskaitėme ir padėjau knygą atgal. Tada kadangi pasidarė šaltoka atsigulėme. Žiūrėjome kažką tai per televizorių, o tiksliau kutenomės ir šiaip šnekėjome.
Po to nuėjome pavalgyti karbonadų ir tada vėl atgal, nes turėjo prasidėti Gyčio Paškevičiaus koncertas. Tai atsigulėme ir klausėmės. Grojant „Romansas dviems“ aš užsimaniau padainuoti.Tai tyliai dainavau nuostabi daina..Sukėlė gražių minčių..
boomp3.com
Po to dar klausėmės gulėdami.. Po to pasibaigus koncertui dar gulėjome ir tylėjome..Jis prasitarė, kad vis dėl to vakare yra vienas autobusas..Bet nusprendėme, kad jei jau pasakiau mamai, kad šiandien negrįšiu tai ir nebevažiuosiu…Todėl gulėjome toliau..Netikėtai jis paklausė ar galvojau apie vakarykštį klausimą..Atsakiau šiek tiek..Gerai, kad daugiau nieko neklausė..Taip dar gal valandėlę kažkur gulėjome..O po to nulipome į apačią..Pasižiūrėti kas ten dedasi..(:Kažką tai paužkandžiavome, juokais pasakiau, kad kavos gersiu tai jis man iš tikrųjų jos padarė tai šiaip ne taip išgėriau. Žiūrėjome televizorių jis paprašė savo mamos, kad paburtų man iš rankos, nes ji šiek tiek tai mokėjo..(:
Tai pasakė, kad esu labai jausminga, nelabai prisileidžianti žmonės, ta prasme atsargi su jais. Ir, kad pas mamą ilgai negyvensiu..
Daugiau nieko nebepasakė, mat ranka dar per maža..(: Po to dar paprašėme, kad pagal gimimo datą paburtų..Tai mažasis brolis labai nustebo, kad aš 1992 gimusi, nes pats mat 1993 įdomu, kiek gi jis manė, kad man metų yra..((:
Taigi kažką ten paskaičiavo po to padavė knygutę iš kurios viską reikia skaityti pagal tai ką ji ten prirašė. Tai nukeliavome į viršų paskaityti..(:
Skaitinėjome ir bandėme atsirinkti kas tiesa..Buvo įdomu..(:
Dar kartu žiūrėjome kažkokius anekdotus..Tai šiek tiek pasijuokėme..(:
Po to padėjome knygutę ir atsigulėme, dar kažką rodė televizorius, bet nelabai mes jo težiūrėjome..
Gulėjome vienas šalia kito labai arti.. O viduje pilve man kilo nepaaiškinamas jausmas.. Žiūrėjome vienas kitam į  akis,  o  tarp mūsų veidų buvo labai mažas tarpas..Mes lietėmes nosimis ir tylėjome..Ore kybojo ir tai kas jau ir dabar manau aišku. Jis mane buvo apsikabinęs ir aš jaučiau jo smarkiai plakančią širdį..Karts nuo karto pertraukdama nelabai reikšmingu klausimų tylą.. Pati jau aprimau, nes viskas lyg ir atslūgo nebebuvo to keisto pojūčio pilve ir šiaip per ilgai užsitęsė ta tyla.. Bet jos neardėme nei vienas..Buvo šiltą, o man dėl to pradėjo imti snaudulys, todėl marksčiausi vis palengviau..Staiga visai nepajutau, kai mūsų lūpos susidūrė..Žinoma aš ir vėl nežinojau ką daryti, tačiau šį kartą jis jų neatitraukė..Va taip viskas ir prasidėjo..Neilgai trukus abu jau bučiavomės, taip kaip reikia..Matyt tai įgimta pas kiekvieną žmogų yra.. Prieš prasidedant Pelenei mums jau abiems buvo aišku, kad viskas dabar jau pasikeis, kad dabar nebeliko draugų..Dabar jau atsirado visai kitas dalykas.. Bet šį kartą viskas buvo taip gerą gerą.. Net nebuvo jokio prieštaravimo ir ūmai pati suvokiau, kad jau senokai jam jaučiu kažką daugiau.. Besibučiuodamami net nepajutome kada prasidėjo Pelenė, pradėjome ją žiūrėti.. Jis mane buvo apsikabinęs ir aš galvą buvau padėjusi jam ant krutinės ir jaučiau jo širdies ritmą..(:
Jau prieš tai buvo mąstyta, kad šianakt aš miegosiu pas jį, nes pas brolį labai šalta.. O tada jau tai buvo visiškai aišku..
Pažiūrėjome Pelenę ant galo man kaip visada akyse atsirado ašarų tik šį kartą stengiausi susivaldyti..Pabaiga buvo ne tai, kad labai įdomi, nes ji jau buvo žinoma, tačiau tie paskutiniai žodžiai buvo labai gražūs.. „<..>Bet esmė ponai ne tame..Esmė tai, kad jie kažkada gyveno iš tiesų..“ Tai kažkur viduje pašnibždėjo, kad aš irgi be galo to norėčiau..Vaikiška pripažįstu, tačiau norai nekainuoja..(:
Mes dar jai pasibaigus pasibučiavome ir aš pasakiau, kad manau jau laikas eiti ruoštis miegoti..Todėl nuėjau į vonią..
Grįžusi jau radau visiškai sutvarkytą lovą ir jis jau buvo taip pat persirengęs..Todėl atsigulėme dar rodė, kažkokį koncertą, mes atseit jį žiūrėjome..((: Tas žiūrėjimas buvo mums besibučiuojant ir tik kartais užmetant akį..(: Po to išjungėme ir toliau bučiavomės tamsoje..Tai pasirodys keistai, tačiau negalėjome sustoti tiesiog buvo be galo malonu..Dar jis man glostė nugarą ir aš jam taip pat..
Po to aš ilgai šnekėjau daug ką pasakojau ir jis taip pat šnekėjo kol galiausiai pavargome ir dar pasibučiavome sumigome..(:
____________________________________________________

Pabudau po aštuonių truputi.. Pasisukau pažiūrėti, kaip jis miega, tačiau jis labai greitai pabudo..Apdovanojo mane šypsena ir mes vėl pradėjome bučiuotis..
Ir taip tęsėsi ilgai..(:
Po to apie pusę dešimt nusileidome į apačią, mamos jau nebebuvo, o Algis dar miegojo, todėl elgėmės tyliai.. Pasidarėme arbatos, jis valgė baltą mišrainę, o aš vėl gi nieko nenorėjau..Grįžusi iš vonios Algį jau radau pabudusį.. Šis iškarto išėjo malkų parnešti ir pradėjo kurti ugnį, ką beje žadėjome pasidaryti patys.. Laikas bėgo labai greitai..Pavalgę dar kartą nuėjome į vonią žiūrėjau kaip jis skutasi buvo labai fainiai, nes niekada nebuvau mačiusi ir nors tai vaikiška, bet man buvo įdomu.. Ir mane patepė tuo savo kremu - pasijuokėme..(: Po to grįžome jau pas jį į kambarį, nes ištverti buvo sunku, be to ir šiaip neturėjome ką mes toje apačioje veikti, o laiko dar buvo..
Parėję vėl bučiavomės be galo be krašto..((:Po to besiklausydami muzikos užsnūdome ir valandžikę miegojome..(: O po to jau vėl tas pats ir tai truko virš valandos vos vos sustojant..Abiem to norėjosi ir negalėjome valdytis ir tada tas nebuvo svarbu, už tai buvo taip gerą..
Po to jau buvo laikas kilti ir ruoštis man važiuoti..
Todėl pakilome, susitvarkėme ir pradėjome rengtis rūbus, nes dar nusprendėme pasivaikščioti..(:
Besirišdamas šaliką dar šalia nusisukusią  Algį paerzinome atseit bučiuojamės, nors galėjome kai dabar pagalvoju tai padaryti..(:
Atsisveikinau ir išėjome palengva nukeliavome iki jo mokyklos, kur ir turėjo atvažiuoti nedidelis autobusiukas, kuris mane turėjo parvežti..
Stovėjome ir kažką bandėme kalbėti, bet kalba nesirišome, nes bent jau aš jaučiau vėl tą patį jausmą..Tik dabar  be galo stiprų.. Greitai jis atvyko.. Atsisveikinant pabučiavau deja tik į žandą, nes žinojau, kad jei kitus pabučiuosi labai sunkiai, begalėsiu atsiplėšti..:/ Todėl tik ten.. Įlipau ir atsisėdau.. Buvo liūdna ir kamavo ilgesys, o dar ir per radiją grojo romantiškas dainas tai darėsi ilgu..Greitai jis pajudėjo..Pravažiuojant pro jo namus jis dar nebuvo į juos parėjęs todėl atsigręžė pravažiuojant ir jo veide matėsi toks ilgesys..Sėdėjau, o prieš akis bėgo visos gražiausios akimirkos..Buvo taip ilgu.. Nepajutau kaip atsidūriau mieste..Išlipusi net užsikosėjau nuo miesto smarvės..Tokia svetima jame pasijutau.. Buvo šalta..Ne už ilgo sulaukiau autobuso ir grįžau namo..
O štai dabar aš jau keletas dienų jame, bet taip norėtus būti ten.. Mintimis vis grįžtu..
Na ką tai tokia štai visa istorija..Teks įsijungti vėl į mokslus, nors į tą pragarą po paskutinių įvykių visiškai nesinori..Bet nesvarbu jaučiu sutvirtėjau ir pailsėjau ir dabar man jie visiškai nebesvarbūs bus..Dabar galėsiu vis galvoti apie kuo maloniausius dalykus ir nuoširdžiai šypsotis net ir mokykloje..Koks pagaliau skirtumas aš noriu būti laiminga.. Aš esu LAIMINGA ir tokia būsi kur tik galėsiu..Ir jie man gyvenimo nesuės!

Tai tiek šiam kartui..

Jūs skersai ir išilgai apkeliaujate
pasaulį ieškodami laimės, o ji visuomet yra šalia, per ištiestos rankos atstumą
nuo bet kurio žmogaus…
Horacijus


Viki.

P.s. Kai kur laikas gali skirtis nuo to kas iš tiesų buvo, nes mano atmintis juk ir nevisagalė, tačiau stengiausi atpasakoti kuo tiksliau..Kai kurių dalykų gal ir nepaminėjau, bet nesvarbu..(:

Rodyk draugams