BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

SpyGleA’s mintys

Penktadieniniai skaitiniai

Viktorija ● 2009-11-13

A. Blokas

KOPOSE

Nemyliu aš žodyno tuščio,

Meiliųjų žodžių ir graudžių išsireiškimų:

“Tu mano”. “Aš tava”. “Ach, myliu”. “Tavo amžinai”.

Vergystės nekenčiu. Laisvu žvilgsniu

Žiūrėdamas gražuolei į akis,

Kalbu: “Šiandien naktis. Tačiau rytoj -

Nauja ir spinduliuojanti diena. Ateik

Ir užvaldyk mane, triumfuojanti aistra.

Tačiau rytoj nueisiu aš ir vėl puotausiu”.

Manoji siela paprasta. Sūrusis vėjas,

Iš jūros ir pušų smalinis kvapas

Maitino ją. Joje - visi tie bruožai,

Kurie ant mano nušiurento veido,

Ir aš gražus - grožiu skurdžiuoju

Lakiųjų kopų ir šiaurinių marių.

Aš taip mąsčiau, klajodamas prie sienos

Finlandijos, įsiklausydamas į duslų pašnekesį

Barzdotų, žaliaakių finų.

Ir spengė tyluma, ir ant platformos

Stovėjo išėjimui pasiruošęs traukinys,

Ir muitinės tarnautoja, gražuolė rusė,

Aptingusi ilsėjos ant smilčių

Pakriaušio, kur pasibaigė supiltos aikštės. .

Ten prasidėjo jau nauja šalis,

Ir ten bekampė rusiška šventovė žvelgė

Į svetimą ir nepažįstamą jai šalį.

Aš taip mąsčiau. Ir štai atėjo ji

Ir atsistojo netoli. Ir buvo rudos

Nuo smėlio ir nuo saulės josios akys.

Plaukai kaip pušys jos smaliniai

Melsvais atospiridžiais jai krito ant pečių.

Atėjo. Sukryžiavo savo žvilgsnį žvėrišką

Su mano žvilgsniu žvėrišku ir ėmė

Didžiai kvatotis. Metė į mane

Žolių puokštelę ir auksinių smilčių grūdą.

Po to pašoko ir nudūmė

Tolyn atšlaite šokinėdama.

Aš ją toli vijau. Susižeidžiau

Dygliais sau veidą ir sukruvinau rankas,

Ir sudraskiau rūbus. Aš ją vijau, šaukiau

Kaip žvėrį, ir iš naujo vėl šaukiau, vijau.

Aistringas balsas nuskambėjo rago gaudimu.

Jinai paliko lengvą pėdsaką

Man kopų lekiančiam smėly, pranykus tarp pušų,

Virš jų nakties mėlynei nusileidžiant.

Ir aš guliu, uždusęs nuo bėgimo,

Ant smėlio vienas. Degančiose akyse

Ji bėga dar,- ir rods, visa kvatoja:

Kvatoja jos plaukai, kvatoja kojos,

Kvatoja rūbai, nuo bėgimo plakdamies…

Guliu ir vis mąstau: “Šiandien naktis,

Bet ir rytoj naktis. Aš nesitrauksiu iš čionai,

Kol nesugausiu jos tartum žvėries

Ir kol balsu kaip ragas aidinčiu

Jai kelio neužstosiu ir nepasakysiu:

“Tu mano, mano”. Ir tegu ji man sušuks:

“Tava! Tava!”

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (0) : "Penktadieniniai skaitiniai"

Rašyti komentarą