BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

SpyGleA’s mintys

Rudeninė mergina su žaliąją kaklaskare

Viktorija ● 2009-08-31

Šiandien rytą prašiau saulės ir ją gavau. Paskutinę, nuostabiai šiltą ir šypseną bei laimę keliančią saulę, kuri mane džiugino puse dienos. Būtent taip ir susitariau su ja, pusei dienos. O septintą valandą vakaro prašiau lietaus, deja jis pamiršo persukti laikrodį ir keletą valandų norėjo dar pagyventi vasaros sąskaita. Atėjo anksčiau, tačiau aš dėl to visai nepykstu.

Dieną iškleidžiau šypsenos sparnus ir skridau, paskutinį kartą šią vasarą. Skrydis buvo nuostabus. Kartas nuo karto pro akis prasprūsdavo mažytis krentantis medžio lapelis, kuris švelniai šyptelėjęs vis primindavo dar plačiau šypsotis tas kelias likusias vasaros valandas. Taip ir dariau.

Žinai, nuostabus jausmas yra eiti ir šypsotis. Ir kaip ir visuomet labai liūdna, kad mano mieste tai daro vos keli suaugusieji ir tik daugybe mažų vaikų. Bet žinai, kas šiandien mane labai šokiravo?! Mažieji angelėliai, tie kurie jau turi eiti į mokyklą arba yra dar pradinukai, būtent jie, kurie dar vasaros pradžioje taip nuostabiai man atsakydavo šypsena, šiandien ėjo galvas nuleidę! Ir nesišypsojo…

Man pasidarė viduje labai labai tuščią ir nyku.. Ir taip negerą žinant, kad didžiausią įtaką šiems angelėliams padarė tėvai ir kiti suaugusieji, būtent jų kalbos, jų nuomonės ir kitos replikos. Hei! Jūs suaugę ir surambėją žmogėnai, kodėl atimate iš angelėlių džiaugsmą ir sėjate pyktį bei jėgą? Sustokit ir pasižiūrėkit į visai šalia jūsų esantį šermukšnį, kokios nuostabios jo uogos ir susimąstykit, kad sėjate netinkamą jėgą. Jūs ir tik jūs turite ir netgi privalote mažiesiems angelėliams parodyti meilės jėgą ir tik ją vienintelę..

Ir kiek šiandien mačiau įvairių nutikimų ir jie tikrai nedžiugino manęs.. Nesuprantu žmonių..Kodėl jie taip rūpinasi tik savimi? Mes atėjome į šį pasaulį kiekvienas skirtingas ir turime dvi akis, dvi ausys ir dvi rankas! Viskas po du, o kodėl mūsų kalbos ir mintys tik po vieną? Taip keista ir niūru, o dar bjauriau jaučiuosi žinodama, kad ir pati dažnai paslysdavau ir anksčiau svarbiausia sau būdavau tik aš. O dabar? Dabar viskas kitaip ir tikiuosi, kad ir liks viskas kitaip negu buvo ir viskas dar kažkiek pasikeis, nes kaip jau daugybę kartų buvo minėta aš labai mėgstu naujoves ir pokyčius..

Nuostabu stebėti gamtą iš kurios visi mes atėjome ir kuri pirmiausia yra tikrieji mūsų namai. Žmogus nekenčiantis ir nesugebantis būti gamtos tyloje vienas, man atrodo baisiai tuščiai pilkas ir problemingas ir pirmiausia tokiems žmonėms jaučiu didžiulę užuojautą ir gailestį..

Šiandien kaip ir kitas dienas stebėjau gamtą, kurios kad ir kaip mažai esti mieste, tačiau tik akylus žvilgsnis jos gali įžvelgti netgi daugiau negu kartais reikia įprastai normai..

Kokie nuostabūs daugelio namų sodai, jie tokie spalvingi su vis dar žydinčiomis gėlėmis. Nuo jų net debesys tampa spalvoti ir vėjas visai kitoks..

Toks visas paskendęs laukime, kaip ir aš.. Aš be galo laukiu rytojaus, pirmosios rudens dienos, kuri tiesiog sakyte sako, kad dabar tempas lėtėja ir, kad žmonės atsigręžkite į gamtą, išmeskite visas šiukšles iš savo galvų ir būkite tie tikrieji jūs.. Kurie esate ramybė, meilė ir džiaugsmas.. O aš būtent pasiryžau gyventi šiais trejais dalykais, nes juk tai esame kiekvienas iš mūsų, tik deja labai dažnai tai pamirštame..

O aš pasižadu to nepamiršti. Tai įskaičiuoju į savo rudens svajonių sąrašą. Patikėjau, kad svajonės pildosi ir visos prieš tai kažkada svajotos išsipildė! Nuostabus jausmas ir be galo gerą žinoti, kad jos buvo skirtos ne man vienai :)

O šitą rudenį užprogramuoju būti nuostabiai žavingai spalvotu su kas rytą išlendančia saule ir kartas nuo karto atgaivinančiu lietumi :)

Svajonių sąraše kol kas tik keletas nuostabiai šiltų svajonių :

*Viena nuostabiai mėlyna knyga..:)

*Tylus vėlaus rudens vakaro leidimas nuostabiajame Šiaulių dramos teatre..:)

*Ir viena lietinga rudens popietė “Presto” kavinukėje, gurkšnojant nuostabiai skanią arbatą..:)

Šios svajonės jau greit išsipildys, o šį rudenį tu mane sutiksi visai kitokią..

Žaismingai laimingą merginą su žaliąją kaklaskarę, tokią kuri kaip švelnus šilkas priglunda prie odos, o pašėlusiam vėjui taršančiam mano ruduosius plaukus vis labiau moja..

Modama ir aš siunčiu tūkstančius paskutinių šios vasaros bučinių..

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (0) : "Rudeninė mergina su žaliąją kaklaskare"

Rašyti komentarą